Flanšas yra mechaninė jungtis, kuri sukuria patikimą ryšį tarp vamzdžių, vožtuvų ar įrangos, naudojant flanšinę konstrukciją (pvz., sandarinimo paviršių) ir varžtus. Pagrindiniai jo principai remiasi sandarinimo mechanizmu – kai tarpiklis suspaudžiamas, kad susidarytų sandariklis, kuris apsaugo nuo terpės nuotėkio – ir slėgį laikančią konstrukciją, kuri tolygiai paskirsto slėgį, kad būtų išvengta įtempių koncentracijos. Įprastos medžiagos tiesiogiai įtakoja našumą:
Anglinio plieno flanšai (pvz., 20# klasės): maža kaina ir didelis stiprumas; tinka bendram slėgiui, nors jie turi prastą atsparumą korozijai ir reikalauja antikorozinio apdorojimo.
Nerūdijančio plieno flanšai (pvz., 304): pasižymi puikiu atsparumu korozijai ir oksidacijai; tinka švarioms pramonės šakoms, tokioms kaip maisto perdirbimas ir farmacija.
Lydinio flanšai (pvz., 16Mn): patobulinti legiravimo elementais, kad būtų didesnis kietumas ir stiprumas; dažniausiai naudojamas vidutinio ir aukšto slėgio sistemose.
Specialios medžiagos flanšai (pvz., NO6625): pagaminti iš nikelio lydinių; atsparus aukštai temperatūrai, aukštam slėgiui ir korozijai; tinka ekstremalioms darbo sąlygoms tokiuose sektoriuose kaip chemikalai ar energetika.
Medžiagos pasirinkimas turi atitikti naudojimo aplinką: pavyzdžiui, NO6625 lydinys stabiliai veikia sieros turinčioje terpėje, o 304 nerūdijantis plienas geriau tinka neutralioje aplinkoje. Realaus pasaulio pramonės scenarijuose flanšo gedimas dažnai kyla dėl medžiagų nesuderinamumo arba projektavimo trūkumų; pavyzdžiui, montuojant DN100 flanšą ant vamzdžio, kurio išorinis skersmuo yra 114 mm (φ114), būtina tiksliai išlyginti, kad būtų išvengta ekscentrinio įtempimo.


